šliaužūnas

šliaužū̃nas, -ė smob. (2) 1. Ser žr. šliaužėjas 1: Švystelės pavasarį saulutė – atgyja šliaužūnai sp. 2. kas šliaužioja keturpėsčias: Šliaužū̃nas (vaikas) BŽ402. 3. NdŽ pataikūnas.